- dygt
- dýgt išt. Tik dýgt mán į ši̇̀rdį.
.
.
dygt — interj. 1. šmykšt, bakst: Šoko iš lovos, adata dygt į koją įdūrė Plt. 2. smilkt, dilgt: Dygt man dygterėjo šone Š. Tik dygt man širdin! Š. 3. žr. digt 3: Atsiminus Roželę, tuojau dygt dygt Pč. 4. dingt: Dabar man dygt į galvą: tai buvo priešas! … Dictionary of the Lithuanian Language
dygčiojimas — sm. (1) → dygčioti 1: Dygt, dygt tokiu dygčiojimu [krūtinę] dygčio[ja] Grd. Junta ... dygčiojimą A1885,319 … Dictionary of the Lithuanian Language
šokti — šokti, a ( sta Š, Pg, Mžš, Pnm, Aln, Dg), o K, Š I. atlikti tam tikrą staigų veiksmą. 1. intr. H, R, MŽ, N, M, L, LL226, DŽ, Vvr, Tl, Dr, Klk, Bsg, Krs, Kkl, Ss, Eiš, Mlk daryti šuolį: Per upelį šokte šoko R176. Jo čia per griovį šokta J.Jabl.… … Dictionary of the Lithuanian Language
apakėti — 1 apakėti tr. 1. K baigti akėti, supurenti dirvą akėjant: Kiek pasėja, tiek ir apakėja Gs. Mėšlus jau aparėm ir apakėjom Kp. | refl. tr., intr.: Ar jau apsiakėjai (viską apakėjai)? Lp. Jau apsiakėjau visą pūdymą Ėr. Kviečiai gražiai pasisėjo ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
dygu — dygù interj. 1. dygli (ėjimui žymėti): Dygù dygù pasieniu ir bedyglina Slnt. 2. dygt, dilgt (diegimui žymėti): Dygu dygu koja nutirpusi, t. y. kraujis dyga, dura, bado J. Taip tankiai dygù dygù par širdį Slnt … Dictionary of the Lithuanian Language
dygčioti — dygčioti, ioja, iojo 1. intr., tr. dygsėti, tarpais diegti: Dygulys šone dygčio[ja] dig dig J. Nebegaliu dirbt, padirbu kiek, ir dygčioja krūtinę Srv. Dabar, beeinant, vis jai kaip su peiliu dygčioja tai vienoje kojoje, tai antroje Pč. Pradėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
juodikis — 1 juodìkis sm. (2), juodikis (1) Mrc valgomasis su juoda galva grybas: Jau ir juodìkiai pradeda dygt Dbč … Dictionary of the Lithuanian Language
kumelspenis — sm. (1) 1. Rm, J.Jabl, Sln, LBŽ žr. kumelspenė 1: Kad nors kumelspeniai pradėtų dygt Trgn. Kumelspenis iš pavasario randas Rz. 2. Pkr tokia pievų žolė … Dictionary of the Lithuanian Language
padaiga — sf. ppr. pl. (1) Šv, pãdaiga (1) Klm, padaigà (3b) Ms 1. MŽ178, K, Krž, Skr, Tlž ant paukščio kūno išdygęs dyglelis, spaiglys, iš kurio išauga plunksna: Žąsiuko dygstanti plunksna vadinas padaiga, t. y. staigara J. Balandžiukai dar padaigoms… … Dictionary of the Lithuanian Language
paliepė — 1 paliepė sf. (1) 1. LBŽ, Rmš, Vlž, Ck bot. lakštabudžių šeimos valgomas grybas (Lactarius vellereus): Mūs miškely pilna paliepių, pūkenių, kazlėnų, ūmėdžių, o baravykų tai nėr Ut. Paliepė balta, in ruduokę atrodo, smagiai riesta, vidury žemių… … Dictionary of the Lithuanian Language